Dr. Alban Daci
Disa mendimtarė tė mėdhenj e kanė pėrkufizuar termin e politikės nė
logjikėn e pushtetit (Lasswell: politika si kush pėrfiton diēka, kur
dhe si); (Weber: politika si pėrdorimi monopolist i detyrimit tė
legjitimuar); (Makiaveli: tė qeverisėsh do tė thotė tė bėsh tė
besosh); (De Gasperi: politikė do tė thotė realizim).
Politika
ėshtė zgjidhja e konflikteve mes njerėzve; ėshtė procesi qė shoqėria
pėrcakton nė mėnyrė autoritare lidhjen e burimeve dhe vlerave; ėshtė
procesi qė merren vendimet ose modifikohen programet politike dhe
strategjitė e aksionit; ėshtė ushtrimi i pushtetit dhe influencės.
Pėr politikėn, metafora mė shumė e frekuentuar kanė qenė qeveria e
anijes. Njė anije mbi tė gjitha ėshtė e pėrbėrė nga njė kolektivitet
(tė punėsuarit), qė duke lundruar gjithmonė sė bashku, ndodhen nė njė
far mase tė izoluar nga pjesa tjetėr e botės (identiteti i veēantė i
tyre), por qė kanė fatin e pėrbashkėt tė lundruesit.
Ky
kolektivitet qė tė udhėtoj drejt destinacionit tė dėshiruar ka nevojė
tė drejtohet nga njė timon. Nga kjo rrjedh qė lundruesit duhet edhe tė
organizohen, sipas ndarjes sė detyrave (kush bėn dhe ēfarė) dhe sipas
njė nivelit hierarkik tė autoritetit (kush mban timonin ka nevojė pėr
mė shumė pushtet se sa tė tjerėt).
Gjithashtu, ėshtė pothuajse e
paevitueshme qė mes lundruesve tė lind ndonjė diferencė vlerėsimi, afro
gjysma e lundrimit dhe zgjedhja e rrugės ose afro organizimit tė
detyrave qė duhet tė kryhen mbi anije ose afro mijėra gjėra tė tjera
pak a shumė tė rėndėsishme pėr fatin e anijes (formimi i grupeve
konkurrues, lindja e ndonjė konflikti mes tė njėjtėve, kompozimi i
konflikteve tė njėjta).
Siē e shikojmė metafora e politikės si
qeverisja e anijes pėrmban njė pjesė tė madhe tė aspekteve qė janė
thelbėsore pėr tė ilustruar edhe elementet kryesor tė politikės.
Kolektiviteti ashtu si edhe polisi (qyteti i grekėve), timoni si
pushtet pėr/mbi kolektivitetin, bashkėprania e konfliktit dhe
bashkėpunimit, bashkėprania e komandimit dhe konsensusit, ekzistenca e
vetė principit sovranitet (rrjedh nga fakti qė mbi pėrcaktimin e
trajektores sė anijes askush nuk mund tė ketė mė shumė pushtet se ai qė
kontrollon timonin).
Nė rrjedhėn e kohės metafora politike e anijes
ka takuar njė pėrdorim shumė tė frekuentuar, duke filluar pikėrisht nga
mendimtarėt e mėdhenj grek dhe romak; (Platoni: anija e ēmendurive,
ku ekuipazhi kalon kohėn nė njė pavdekėsi alternimi kacafytjesh dhe
zdėrhalljes, pa arritur asnjėherė tė jap njė timonier me tė vėrtet
ekspert tė kohės, stinėve, tė qiellit, tė yjeve, tė erės dhe tė
gjithēkaje qė varet pėr tė ndjekur anija trajektoren e dėshiruar);
(Ciceroni: unė qė kisha qeverisur anijen e shtetit nė mesin e detit
me mot tė keq dhe e kisha sjellė shėndosh nė port) .
Qeveria, na
paraqitet si njė bashkėsi vendimesh qė janė pėrvetėsuar nė pėrcaktimin
e drejtpėrdrejtė tė anėtarėve nė veēanti, por qė kolektivizohen,
pėrderisa janė tė kėrkuar nga njė pushtet i pėrbashkėt. Qeveria e
polisit si: njė pėrdorim i pėrbashkėt dhe i kolektivizuar i ndonjė
timoni qė drejton anijen kolektive nė tėrėsi.
Nė historinė e
njeriut politika ka qenė pėrfaqėsuar edhe nga shumė metafora tė tjera.
Nė veēanti janė, ajo e shtetit si njė familje, ajo e shoqėrisė si njė
trup njerėzor, ajo e kalit si simbol i pushtetit dhe i popullit qė
duhet drejtuar.
Elementi i parė i ēdo forme qeverie ėshtė
qartėsisht e pėrfaqėsuar nga koncepti i autoritetit, nė kuptimin e tij
origjinal nuk besoj se pikėrisht njė ėshtė i madh, kur ai mė bėn tė
ndjehem i vogėl citonte njė shkrimtar francez i shtatėqindtės.
Autoritet do tė thotė tė jesh i zoti qė ti bėsh tė qeverisurit tė
pranojnė pushtetin. A mund tė jetė forca dhe dhuna faktor qė mund tė
bėjnė tė mundur diēka tė tillė, pėr ti bindur tė qeverisurit tė
pranojnė pushtetin?
Talleyrand citon se me bajoneta mund tė bėhet gjithēka, pėrjashtuar faktin qė nuk mund tė ulesh sipėr tyre.
Ndėrsa Hannah Arendt thekson se: dhuna pėr nga natyra instrumentale;
si tė gjithė mjetet, ka gjithmonė nevojė pėr njė orientim dhe
justifikim, pėr arritur qėllimin... pushteti nuk ka nevojė pėr
justifikim, ajo pėr ēfarė ka nevojė ėshtė legjitimiteti.
Element
tjetėr i rėndėsishėm ėshtė pėrfaqėsuar nga urdhri qė duhet tė
karakterizoj vetė vendimet kolektive. Limperium nga latinėt na kujton
se qeveria pėr tė qenė e tillė, nuk duhet tė flasė ... kot, por duhet
ta dėgjojnė dhe ti binden. Vendimet kolektive qė ajo ndėrmerr duhet tė
prodhojnė efekte reale pėr kolektivitetin qė herė pas herė janė tė
interesuar.
Elementi mė i rėndėsishėm qė karakterizon dimensionin
politik ėshtė ndėrtuar nga principi i sovranitetit. Jean Bodin, filozof
francez, nė pesėqindtėn teorizon i pari kuptimin teknik tė fjalės qė e
pėrcakton si ekspresion cum summa potestate gubernatio; sot mund tė
themi, kapaciteti i qeverisjes pa ju pėrgjigjur asnjė fuqie superiore.
Lasswell dhe Kaplan e pėrcaktojnė sovranitetin si niveli mė i lartė i
autoritetit.
Nga kėto qė pohuam deri tani, politika kuptohet si
bashkėsi aktivitetesh qė janė tė rėndėsishme pėr tė qeverisur njė
qytet dhe prezantohet nga gjashtė element thelbėsor: ekzistenca e njė
grupi me persona (polis), brenda tė cilit disa vendime rrjedhin nga
anėtarė tė veēantė tė grupit tė kėrkuar nė formėn e pushtetit
kolektiv (vendime kolektive); ekzistenca e marrėdhėnieve mes atyre qė
qeverisin dhe atyre qė janė tė qeverisur qė karakterizohen nga njė
raport i independencės sė pranuar (autoritet) drejt tė qeverisurve,
mbi bazėn e ndonjė principi dhe tė ndonjė procesi legjitim; fakti qė
kėto vendime tė tipit kolektiv janė , nė radhė tė parė, tė mbushura me
sovranitet dhe, nė radhė tė dytė, konkretisht tė vendosura nga
qeverisėsit.
Kėtė parantezė nė karakterin e pėrgjithshėm teorik qė
shpjegon konceptin e politikės, e bėra pėr tė analizuar aktualisht
anijen shqiptare.
Nė ēfarė gjendje ndodhet ajo tani? Ēfarė
orientimi do tė ketė nė tė ardhmen? A do tė arrij tė ankorohet nė breg
shėndosh e mirė sipas orientimit tė dėshiruar?
Anijen e politikės
shqiptare do e quaj Titaniku shqiptar, sepse ajo po lundron tamam si
Titaniku i vėrtetė, nė ujerat e ftohta dhe nė natėn pa hėnė.
Titaniku shqiptar ėshtė i pėrbėrė nga njė kolektivitet, ku me tė
vėrtetė tė gjithė kanė fatin e pėrbashkėt tė lundruesit, por qė janė tė
izoluar nga pjesa tjetėr e realitetit, sepse nuk njohin asnjė realitet
tjetėr pėrveē tė tyrin.
Timoni i Titanikut shqiptar ėshtė nė duart
e personave qė janė mospėrfillės ndaj kolektivitetit, sepse nuk
pranojnė as gabime dhe as kėshilla, duke e ēuar anijen drejtė
ajsbergėve tė mėdhenj dhe tė rrezikshėm qė mund tė rrezikojnė edhe
fundosjen e saj.
Pra, mund tė themi se kėto lloj timonierėsh nuk
janė ekspert tė qiellit, tė yjeve, tė erės dhe tė gjithēkaje qė
nevojitet pėr tė ndjekur trajektoren e drejtė dhe tė dėshiruar. Kėta
timonierė qė kanė nė dorė fatin e vetė Titanikut shqiptar, nuk janė nė
gjendje tė premtojmė se: do tė sfidojmė tė gjitha stuhitė bashkė me
kohėn e keqe pėr tė arritur shėndoshė nė breg.
Autoriteti i kėtyre
timonierėve shqiptar siē kemi mėsuar nga historia ka ardhur me
bajoneta, por qė deri mė sot asnjėri nga ata nuk ėshtė ulur sipėr tyre.
Kėta timonierė e kanė ushtruar pushtetin, pėrmes dhunės sė justifikuar,
duke premtuar demokracinė e ėndėrruar ndėr vite. Ato legjitimitetin e
pushtetit e kanė bėrė pėrmes forcės legale tė fshehur nė petkun e
egoizmit personal tė sėmurė me virusin e pavdekėsisė dhe madhėshtisė
universale.
Urdhrat e tyre kolektivi i ka pranuar dhe ju ėshtė
bindur, sepse kanė qenė tė instrumentalizuara me mashtrimin e shpresės
dhe ushtrimit tė forcės sė pushtetit nė mėnyrė tė ekzagjeruar. Kėta
urdhra kanė pasur edhe efekte reale mbi kolektivitetin, por nuk kanė
pasur si finalitet nevojat dhe problemet e kolektivitetit, qė ėshtė
instrumentalizuar nga timonierėt, pėr tė ruajtur tė pa prekshėm vendet
e tyre tė drejtimit, pėr tė kėnaqur egot personale edhe pse ndoshta
kanė qenė totalisht nė kundėrshtim me interesin e pėrbashkėt.
Kėto
vendime tė interesit personal qė ekzekutohen mbi kolektivitetin, i cili
nuk ka tė drejtė as konsultuese, janė tė natyrės sovrane, por jo nė
shėrbim tė sovranitet.
Nėse analizojmė se si ėshtė i ndarė
kolektiviteti i anijes qė ndodhet poshtė sallės drejtuese? Ajo ėshtė e
ndarė nė tre shtresa shoqėrore qė korrespondojnė pėrkatėsisht nė tre
katet e anije.
Fill poshtė kupolės drejtuese janė personat e
mirinformuar pėr politikėn, qė e pėrdorin atė pėr tė pasur privilegje.
Kjo kategori ėshtė e pakėt nė numėr, por qė zotėron ambientet mė
luksoze tė anijes dhe nė dorė ka forcėn e parasė. Ato janė sponsor tė
personave qė pranojnė kontratat e tyre pėr tė realizuar egot e tyre
personale, pa pasur ideale pozitive pėr kolektivitetin.
Interesimi
i tyre pėr politikėn ėshtė i lidhur me interesat e tyre tė karakterit
individual dhe lidhja e tyre me politikėn funksionon pėr aq kohė, sa
sponsorizimet e tyre janė tė domosdoshme dhe tė respektueshme.
Ndėrsa njė kat mė poshtė janė njerėzit e thjeshtė qė janė viktima tė
politikave tė gabuara, qė nė njė mėnyrė apo tjetėr politikėn e pranojnė
si de fakto, por nuk kanė nė dorė asnjė instrument influence nė
vendimmarrjet e karakterit kolektiv. Pothuajse tė gjithė personat kėsaj
kategorie shprehen se nuk janė tė interesuar pėr politikėn dhe se nuk
merren me politikė. Atėherė lind pyetja a ėshtė e shmangshme politika?
Thomas Mann, thekson se: nuk ėshtė e vėrtetė, kur sot njeriu deklaron
se nuk merrem me politikė. Deklarata e tij duket mė shumė si egoiste, e
huaja nga bota, por edhe si njė auto gėnjeshtėr. Njė deklaratė e tillė
rivlerėson njė injorancė jo shumė intelektuale se sa morale. Sot poshtė
ēdo forme politike prezantohet problemi i vetė njeriut.
Aristoteli
citon se njerėzit vendosin tė ecin sė bashku nė pamje tė ndonjė
avantazhi tė veēantė dhe nė qėllimin e prokurimit tė ndonjė objekti pėr
vetė ekzistencėn; dhe shoqata politike ėshtė krijuar pėrmes njė
procesi tė kėsaj natyre, nė emėr tė avantazheve personale qė ajo
sjellė.
Politika nuk ėshtė gjė tjetėr veēse shkėmbimi i komplikuar
mes njerėzve, pėrmes tė cilės njerėzit kėrkojnė tė marrim nė nivel
kolektiv, kėnaqėsinė e tyre personale. Pėr kėto arsye politika nuk
ėshtė dhe nuk duhet tė jetė e evitueshme.
Nė katin e fundit ndodhin
personat qė kanė nė dorėn peshėn me tė rėndėsishme tė anijes,
mekanizmat e motorit qė ve nė lėvizje tė gjithė anijen, por qė realisht
nuk kanė asnjė tė drejtė pronėsie mbi anijen qė ato e mbajnė me duart e
tyre nė gjendje tė mirė lundruese.
Gjendja aktuale e Titanikut
shqiptar nuk ėshtė aspak e mirė, sepse kemi krisje dhe ēarja tė madhe
ndėrmjet kateve qė ndėrtojnė strukturėn e kėsaj anije. Pėr kėtė arsye
nė tė ardhmen do tė kemi njė lėvizje tė madhe qė mund tė karakterizohet
nga dhuna dhe urrejtja dhe do tė jetė e pozicionit vertikal nga poshtė
lartė.
Pra, nėse kupola drejtuese do tė vazhdoj tė veproj nė
shėrbim tė pakicės duke shfrytėzuar kolektivin, pa marrė parasysh aspak
dėshirat dhe nevojat e tyre. Atėherė pjesa tjetėr qė pėrbėn shumicėn nė
numėr, por pakicėn nė kompetenca do tė filloj tė ndėrgjegjėsohet dhe do
tė kėrkoj me forma demokratike tė dėgjohet, tė respektohet dhe tė
pyetet pėr vendimet e karakterit kolektiv nga kupola drejtuese. Nėse
edhe pas kėtij sensibilizimi paqėsor, kupola do tė vazhdoj tė mos e
pėrfill pėrsėri kolektivin. Atėherė kolektivi do i drejtohet dhunės si
justifikim pėr tė legjitimuar tė drejtėn.
Me pak fjalė nėse
gjerat do tė vazhdojnė tė jenė ashtu siē janė dhe nėse nuk do tė jetė
njė alternim i aprovuar nga poshtė pėr lartė, jo shumė larg nė kohė
mund tė kemi lėvizje kaotike dhe me pasoja pėr tė gjithė anijen, qė
mund tė sjellin timonierė tė rinj qė do tė lundrojnė sė bashku me
kolektivin drejtė trajektoreve tė dėshiruara.
Pėrndryshe Titaniku
shqiptarė do tė vazhdoj tė lundroj nė natėn pa hėnė, ku papritur do tė
pėrplasej me ndonjė ajsberg tė madh, qė do i shkaktonte njė ēarje tė
thellė dhe tė fortė, pėrmes sė cilės do tė vėrshonin sasi tė pafundme
uji derisa ajo do fillonte tė fundosej dhe tė gllabėrohej nga thellėsia
oqeanike.
logjikėn e pushtetit (Lasswell: politika si kush pėrfiton diēka, kur
dhe si); (Weber: politika si pėrdorimi monopolist i detyrimit tė
legjitimuar); (Makiaveli: tė qeverisėsh do tė thotė tė bėsh tė
besosh); (De Gasperi: politikė do tė thotė realizim).
Politika
ėshtė zgjidhja e konflikteve mes njerėzve; ėshtė procesi qė shoqėria
pėrcakton nė mėnyrė autoritare lidhjen e burimeve dhe vlerave; ėshtė
procesi qė merren vendimet ose modifikohen programet politike dhe
strategjitė e aksionit; ėshtė ushtrimi i pushtetit dhe influencės.
Pėr politikėn, metafora mė shumė e frekuentuar kanė qenė qeveria e
anijes. Njė anije mbi tė gjitha ėshtė e pėrbėrė nga njė kolektivitet
(tė punėsuarit), qė duke lundruar gjithmonė sė bashku, ndodhen nė njė
far mase tė izoluar nga pjesa tjetėr e botės (identiteti i veēantė i
tyre), por qė kanė fatin e pėrbashkėt tė lundruesit.
Ky
kolektivitet qė tė udhėtoj drejt destinacionit tė dėshiruar ka nevojė
tė drejtohet nga njė timon. Nga kjo rrjedh qė lundruesit duhet edhe tė
organizohen, sipas ndarjes sė detyrave (kush bėn dhe ēfarė) dhe sipas
njė nivelit hierarkik tė autoritetit (kush mban timonin ka nevojė pėr
mė shumė pushtet se sa tė tjerėt).
Gjithashtu, ėshtė pothuajse e
paevitueshme qė mes lundruesve tė lind ndonjė diferencė vlerėsimi, afro
gjysma e lundrimit dhe zgjedhja e rrugės ose afro organizimit tė
detyrave qė duhet tė kryhen mbi anije ose afro mijėra gjėra tė tjera
pak a shumė tė rėndėsishme pėr fatin e anijes (formimi i grupeve
konkurrues, lindja e ndonjė konflikti mes tė njėjtėve, kompozimi i
konflikteve tė njėjta).
Siē e shikojmė metafora e politikės si
qeverisja e anijes pėrmban njė pjesė tė madhe tė aspekteve qė janė
thelbėsore pėr tė ilustruar edhe elementet kryesor tė politikės.
Kolektiviteti ashtu si edhe polisi (qyteti i grekėve), timoni si
pushtet pėr/mbi kolektivitetin, bashkėprania e konfliktit dhe
bashkėpunimit, bashkėprania e komandimit dhe konsensusit, ekzistenca e
vetė principit sovranitet (rrjedh nga fakti qė mbi pėrcaktimin e
trajektores sė anijes askush nuk mund tė ketė mė shumė pushtet se ai qė
kontrollon timonin).
Nė rrjedhėn e kohės metafora politike e anijes
ka takuar njė pėrdorim shumė tė frekuentuar, duke filluar pikėrisht nga
mendimtarėt e mėdhenj grek dhe romak; (Platoni: anija e ēmendurive,
ku ekuipazhi kalon kohėn nė njė pavdekėsi alternimi kacafytjesh dhe
zdėrhalljes, pa arritur asnjėherė tė jap njė timonier me tė vėrtet
ekspert tė kohės, stinėve, tė qiellit, tė yjeve, tė erės dhe tė
gjithēkaje qė varet pėr tė ndjekur anija trajektoren e dėshiruar);
(Ciceroni: unė qė kisha qeverisur anijen e shtetit nė mesin e detit
me mot tė keq dhe e kisha sjellė shėndosh nė port) .
Qeveria, na
paraqitet si njė bashkėsi vendimesh qė janė pėrvetėsuar nė pėrcaktimin
e drejtpėrdrejtė tė anėtarėve nė veēanti, por qė kolektivizohen,
pėrderisa janė tė kėrkuar nga njė pushtet i pėrbashkėt. Qeveria e
polisit si: njė pėrdorim i pėrbashkėt dhe i kolektivizuar i ndonjė
timoni qė drejton anijen kolektive nė tėrėsi.
Nė historinė e
njeriut politika ka qenė pėrfaqėsuar edhe nga shumė metafora tė tjera.
Nė veēanti janė, ajo e shtetit si njė familje, ajo e shoqėrisė si njė
trup njerėzor, ajo e kalit si simbol i pushtetit dhe i popullit qė
duhet drejtuar.
Elementi i parė i ēdo forme qeverie ėshtė
qartėsisht e pėrfaqėsuar nga koncepti i autoritetit, nė kuptimin e tij
origjinal nuk besoj se pikėrisht njė ėshtė i madh, kur ai mė bėn tė
ndjehem i vogėl citonte njė shkrimtar francez i shtatėqindtės.
Autoritet do tė thotė tė jesh i zoti qė ti bėsh tė qeverisurit tė
pranojnė pushtetin. A mund tė jetė forca dhe dhuna faktor qė mund tė
bėjnė tė mundur diēka tė tillė, pėr ti bindur tė qeverisurit tė
pranojnė pushtetin?
Talleyrand citon se me bajoneta mund tė bėhet gjithēka, pėrjashtuar faktin qė nuk mund tė ulesh sipėr tyre.
Ndėrsa Hannah Arendt thekson se: dhuna pėr nga natyra instrumentale;
si tė gjithė mjetet, ka gjithmonė nevojė pėr njė orientim dhe
justifikim, pėr arritur qėllimin... pushteti nuk ka nevojė pėr
justifikim, ajo pėr ēfarė ka nevojė ėshtė legjitimiteti.
Element
tjetėr i rėndėsishėm ėshtė pėrfaqėsuar nga urdhri qė duhet tė
karakterizoj vetė vendimet kolektive. Limperium nga latinėt na kujton
se qeveria pėr tė qenė e tillė, nuk duhet tė flasė ... kot, por duhet
ta dėgjojnė dhe ti binden. Vendimet kolektive qė ajo ndėrmerr duhet tė
prodhojnė efekte reale pėr kolektivitetin qė herė pas herė janė tė
interesuar.
Elementi mė i rėndėsishėm qė karakterizon dimensionin
politik ėshtė ndėrtuar nga principi i sovranitetit. Jean Bodin, filozof
francez, nė pesėqindtėn teorizon i pari kuptimin teknik tė fjalės qė e
pėrcakton si ekspresion cum summa potestate gubernatio; sot mund tė
themi, kapaciteti i qeverisjes pa ju pėrgjigjur asnjė fuqie superiore.
Lasswell dhe Kaplan e pėrcaktojnė sovranitetin si niveli mė i lartė i
autoritetit.
Nga kėto qė pohuam deri tani, politika kuptohet si
bashkėsi aktivitetesh qė janė tė rėndėsishme pėr tė qeverisur njė
qytet dhe prezantohet nga gjashtė element thelbėsor: ekzistenca e njė
grupi me persona (polis), brenda tė cilit disa vendime rrjedhin nga
anėtarė tė veēantė tė grupit tė kėrkuar nė formėn e pushtetit
kolektiv (vendime kolektive); ekzistenca e marrėdhėnieve mes atyre qė
qeverisin dhe atyre qė janė tė qeverisur qė karakterizohen nga njė
raport i independencės sė pranuar (autoritet) drejt tė qeverisurve,
mbi bazėn e ndonjė principi dhe tė ndonjė procesi legjitim; fakti qė
kėto vendime tė tipit kolektiv janė , nė radhė tė parė, tė mbushura me
sovranitet dhe, nė radhė tė dytė, konkretisht tė vendosura nga
qeverisėsit.
Kėtė parantezė nė karakterin e pėrgjithshėm teorik qė
shpjegon konceptin e politikės, e bėra pėr tė analizuar aktualisht
anijen shqiptare.
Nė ēfarė gjendje ndodhet ajo tani? Ēfarė
orientimi do tė ketė nė tė ardhmen? A do tė arrij tė ankorohet nė breg
shėndosh e mirė sipas orientimit tė dėshiruar?
Anijen e politikės
shqiptare do e quaj Titaniku shqiptar, sepse ajo po lundron tamam si
Titaniku i vėrtetė, nė ujerat e ftohta dhe nė natėn pa hėnė.
Titaniku shqiptar ėshtė i pėrbėrė nga njė kolektivitet, ku me tė
vėrtetė tė gjithė kanė fatin e pėrbashkėt tė lundruesit, por qė janė tė
izoluar nga pjesa tjetėr e realitetit, sepse nuk njohin asnjė realitet
tjetėr pėrveē tė tyrin.
Timoni i Titanikut shqiptar ėshtė nė duart
e personave qė janė mospėrfillės ndaj kolektivitetit, sepse nuk
pranojnė as gabime dhe as kėshilla, duke e ēuar anijen drejtė
ajsbergėve tė mėdhenj dhe tė rrezikshėm qė mund tė rrezikojnė edhe
fundosjen e saj.
Pra, mund tė themi se kėto lloj timonierėsh nuk
janė ekspert tė qiellit, tė yjeve, tė erės dhe tė gjithēkaje qė
nevojitet pėr tė ndjekur trajektoren e drejtė dhe tė dėshiruar. Kėta
timonierė qė kanė nė dorė fatin e vetė Titanikut shqiptar, nuk janė nė
gjendje tė premtojmė se: do tė sfidojmė tė gjitha stuhitė bashkė me
kohėn e keqe pėr tė arritur shėndoshė nė breg.
Autoriteti i kėtyre
timonierėve shqiptar siē kemi mėsuar nga historia ka ardhur me
bajoneta, por qė deri mė sot asnjėri nga ata nuk ėshtė ulur sipėr tyre.
Kėta timonierė e kanė ushtruar pushtetin, pėrmes dhunės sė justifikuar,
duke premtuar demokracinė e ėndėrruar ndėr vite. Ato legjitimitetin e
pushtetit e kanė bėrė pėrmes forcės legale tė fshehur nė petkun e
egoizmit personal tė sėmurė me virusin e pavdekėsisė dhe madhėshtisė
universale.
Urdhrat e tyre kolektivi i ka pranuar dhe ju ėshtė
bindur, sepse kanė qenė tė instrumentalizuara me mashtrimin e shpresės
dhe ushtrimit tė forcės sė pushtetit nė mėnyrė tė ekzagjeruar. Kėta
urdhra kanė pasur edhe efekte reale mbi kolektivitetin, por nuk kanė
pasur si finalitet nevojat dhe problemet e kolektivitetit, qė ėshtė
instrumentalizuar nga timonierėt, pėr tė ruajtur tė pa prekshėm vendet
e tyre tė drejtimit, pėr tė kėnaqur egot personale edhe pse ndoshta
kanė qenė totalisht nė kundėrshtim me interesin e pėrbashkėt.
Kėto
vendime tė interesit personal qė ekzekutohen mbi kolektivitetin, i cili
nuk ka tė drejtė as konsultuese, janė tė natyrės sovrane, por jo nė
shėrbim tė sovranitet.
Nėse analizojmė se si ėshtė i ndarė
kolektiviteti i anijes qė ndodhet poshtė sallės drejtuese? Ajo ėshtė e
ndarė nė tre shtresa shoqėrore qė korrespondojnė pėrkatėsisht nė tre
katet e anije.
Fill poshtė kupolės drejtuese janė personat e
mirinformuar pėr politikėn, qė e pėrdorin atė pėr tė pasur privilegje.
Kjo kategori ėshtė e pakėt nė numėr, por qė zotėron ambientet mė
luksoze tė anijes dhe nė dorė ka forcėn e parasė. Ato janė sponsor tė
personave qė pranojnė kontratat e tyre pėr tė realizuar egot e tyre
personale, pa pasur ideale pozitive pėr kolektivitetin.
Interesimi
i tyre pėr politikėn ėshtė i lidhur me interesat e tyre tė karakterit
individual dhe lidhja e tyre me politikėn funksionon pėr aq kohė, sa
sponsorizimet e tyre janė tė domosdoshme dhe tė respektueshme.
Ndėrsa njė kat mė poshtė janė njerėzit e thjeshtė qė janė viktima tė
politikave tė gabuara, qė nė njė mėnyrė apo tjetėr politikėn e pranojnė
si de fakto, por nuk kanė nė dorė asnjė instrument influence nė
vendimmarrjet e karakterit kolektiv. Pothuajse tė gjithė personat kėsaj
kategorie shprehen se nuk janė tė interesuar pėr politikėn dhe se nuk
merren me politikė. Atėherė lind pyetja a ėshtė e shmangshme politika?
Thomas Mann, thekson se: nuk ėshtė e vėrtetė, kur sot njeriu deklaron
se nuk merrem me politikė. Deklarata e tij duket mė shumė si egoiste, e
huaja nga bota, por edhe si njė auto gėnjeshtėr. Njė deklaratė e tillė
rivlerėson njė injorancė jo shumė intelektuale se sa morale. Sot poshtė
ēdo forme politike prezantohet problemi i vetė njeriut.
Aristoteli
citon se njerėzit vendosin tė ecin sė bashku nė pamje tė ndonjė
avantazhi tė veēantė dhe nė qėllimin e prokurimit tė ndonjė objekti pėr
vetė ekzistencėn; dhe shoqata politike ėshtė krijuar pėrmes njė
procesi tė kėsaj natyre, nė emėr tė avantazheve personale qė ajo
sjellė.
Politika nuk ėshtė gjė tjetėr veēse shkėmbimi i komplikuar
mes njerėzve, pėrmes tė cilės njerėzit kėrkojnė tė marrim nė nivel
kolektiv, kėnaqėsinė e tyre personale. Pėr kėto arsye politika nuk
ėshtė dhe nuk duhet tė jetė e evitueshme.
Nė katin e fundit ndodhin
personat qė kanė nė dorėn peshėn me tė rėndėsishme tė anijes,
mekanizmat e motorit qė ve nė lėvizje tė gjithė anijen, por qė realisht
nuk kanė asnjė tė drejtė pronėsie mbi anijen qė ato e mbajnė me duart e
tyre nė gjendje tė mirė lundruese.
Gjendja aktuale e Titanikut
shqiptar nuk ėshtė aspak e mirė, sepse kemi krisje dhe ēarja tė madhe
ndėrmjet kateve qė ndėrtojnė strukturėn e kėsaj anije. Pėr kėtė arsye
nė tė ardhmen do tė kemi njė lėvizje tė madhe qė mund tė karakterizohet
nga dhuna dhe urrejtja dhe do tė jetė e pozicionit vertikal nga poshtė
lartė.
Pra, nėse kupola drejtuese do tė vazhdoj tė veproj nė
shėrbim tė pakicės duke shfrytėzuar kolektivin, pa marrė parasysh aspak
dėshirat dhe nevojat e tyre. Atėherė pjesa tjetėr qė pėrbėn shumicėn nė
numėr, por pakicėn nė kompetenca do tė filloj tė ndėrgjegjėsohet dhe do
tė kėrkoj me forma demokratike tė dėgjohet, tė respektohet dhe tė
pyetet pėr vendimet e karakterit kolektiv nga kupola drejtuese. Nėse
edhe pas kėtij sensibilizimi paqėsor, kupola do tė vazhdoj tė mos e
pėrfill pėrsėri kolektivin. Atėherė kolektivi do i drejtohet dhunės si
justifikim pėr tė legjitimuar tė drejtėn.
Me pak fjalė nėse
gjerat do tė vazhdojnė tė jenė ashtu siē janė dhe nėse nuk do tė jetė
njė alternim i aprovuar nga poshtė pėr lartė, jo shumė larg nė kohė
mund tė kemi lėvizje kaotike dhe me pasoja pėr tė gjithė anijen, qė
mund tė sjellin timonierė tė rinj qė do tė lundrojnė sė bashku me
kolektivin drejtė trajektoreve tė dėshiruara.
Pėrndryshe Titaniku
shqiptarė do tė vazhdoj tė lundroj nė natėn pa hėnė, ku papritur do tė
pėrplasej me ndonjė ajsberg tė madh, qė do i shkaktonte njė ēarje tė
thellė dhe tė fortė, pėrmes sė cilės do tė vėrshonin sasi tė pafundme
uji derisa ajo do fillonte tė fundosej dhe tė gllabėrohej nga thellėsia
oqeanike.